Gimnazijos veiklos programa.

PATVIRTINTA

Vilniaus „Žaros“ gimnazijos direktoriaus

2019 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-157

VILNIAUS ,,ŽAROS” GIMNAZIJOS

2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ

PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

Vilnius, 2019

TURINYS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS............................................................................................................. .4

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS.......................................................................................................... .5

PIRMASIS SKIRSNIS.................................................................................................................... …5

MOKSLO METŲ TRUKMĖ................................................................................................................. 5

ANTRASIS SKIRSNIS……………………………………………………………………………….6

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS……………………….. 6

TREČIASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………………7

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS…………………………..7 KETVIRTASIS SKIRSNIS…………………………………………………………………………..8

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS………………………………………………………….. 8

PENKTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................... .9

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO

UGDYMO PROGRAMĄ...................................................................................................................... 9

ŠEŠTASIS SKIRSNIS....................................................................................................................... 10

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS………………………………………………………………………………….10

SEPTINTASIS SKIRSNIS................................................................................................................ 11

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS………………………………………………11

AŠTUNTASIS SKIRSNIS................................................................................................................. 11

MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS.......................................................................................... 11

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS............................................................ 12

PIRMASIS SKIRSNIS...................................................................................................................... 12

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ................................................................................... 12

ANTRASIS SKIRSNIS……………………………………………………………………………………..12

UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS………………………………………………12

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS.............................................................. 16

PIRMASIS SKIRSNIS...................................................................................................................... 16

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS.............................................................. 16

ANTRASIS SKIRSNIS...................................................................................................................... 17

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI..................................... 17

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS…………………………………………….21

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS…………23

PIRMASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………………23

BENDROSIOS NUOSTATOS…………………………………….………………………………….23

ANTRASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………………23

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS…………………………………….…………23

TREČIASIS SKIRSNIS……………………………………………………………………………. .24

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS………………………………………. 24

KETVIRTASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………… 24

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS……………………………………………………………………………………………24

PENKTASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………… …25

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE………...25

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus „Žaros“ gimnazijos (toliau – gimnazijos) 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą rusų mokomąja kalba. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, parengtas 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas.

2. Ugdymo plano tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus gimnazijos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. pateikti ugdymo gaires gimnazijos ugdymo turiniui kurti ir jo įgyvendinimą užtikrinti;

3.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.8. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Gimnazijos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija),

6. Gimnazijoje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Gimnazijos ugdymo planas dvejiems mokslo metams.

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

7. Ugdymo organizavimas 1-4, 5–8, I–IV gimnazijos klasėse.

7.1. 2019–2020 mokslo metai.

7.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 1 d. Mokslo ir žinių

dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia gimnazijos sprendimu nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

7.1.2. Ugdymo proceso trukmė 1-4 klasių mokiniams - 175 ugdymo dienos, 5–8, I–III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos.

7.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

7.1.4. Ugdymo procesas skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus: 5-8 kl., I-IIG kl. - trimestrus ir III-IVG kl. - pusmečius.

7.2. 2020–2021 mokslo metai.

7.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.

7.2.2. Ugdymo proceso trukmė 1-4 klasių mokiniams – 175 ugdymo dienos, 5–8, I–III gimnazijos klasių mokiniams –185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos.

7.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

7.2.4. Ugdymo procesas skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus: 5-8 kl., I-IIG kl. – trimestrus ir III-IVG kl. pusmečius.

8. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 1 – 4, 5–8, I–IIIG gimnazijos klasės mokiniams. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su gimnazijos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos).Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

9. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

10. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą (-us) ar įskaitą (-as) pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų dienos, per kurias jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

11. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei į gimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Atvykusiems į gimnaziją mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į gimnaziją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos interneto svetainėje ir (arba) elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

12. Gimnazijos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Laikinai sustabdžius ugdymo procesą, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, įskaičiavimo ar neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių ar dėl jo koregavimo derina su savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

ANTRASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

13. Rengiant gimnazijos ugdymo planą:

13.1. Gimnazijos direktoriaus 2019 m.gegužės 20 d. įsakymu Nr. V- 110 sudaryta darbo grupė gimnazijos ugdymo plano projektui parengti:

- Jelena Aneičik – direktoriaus pavaduotoja ugdymui (vidurinis ugdymas);

- Teresa Širipo – direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pagrindinis ugdymas);

- Svetlana Šemis – direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pradinis ugdymas);

- Konsuela Liaskovskaja – direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui;

- Vlada Stokviš – rusų kalbos mokytoja;

- Ilona Cibulskienė – lietuvių kalbos mokytoja;

- Jūratė Baltrušaitienė – lietuvių kalbos mokytoja.

Grupės darbui vadovauja gimnazijos direktoriaus įgaliota direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Aneičik;

13.2. darbo grupė susitaria dėl gimnazijos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos;

13.3. remiasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

14. Rengiant gimnazijos ugdymo planą priimami ar atnaujinami sprendimai dėl:

14.1. gimnazijos ugdymo turinio įgyvendinimo integruojant į jį prevencines ir integruojamąsias programas;

14.2. ugdymo proceso organizavimo formų ir kt.;

14.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo;

14.4. mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo, vykdant pagrindinio ugdymo programą;

14.5. švietimo pagalbos teikimo;

14.6. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo;

14.7. pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo;

14.8. projektinio darbo rengimo ir organizavimo pradiniame ir pagrindiniame ugdyme, brandos darbo – viduriniame ugdyme;

15. Gimnazijos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija .

16. Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, mokykla siūlo mokiniams rinktis:

16.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir kitus pagal poreikį) ir pasirenkamuosius dalykus (II užsienio kalbą - vokiečių), kurių turinį nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintos ir (arba) mokyklos parengtos, ir gimnazijos vadovo patvirtintos programos. Šios programos įgyvendinamos per pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose.

16.2. Sporto, teatro, šokio, dainavimo neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo švietimo valanda – 45 min. trukmės).

17. Gimnazija padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

18. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius mokykla žymi Mokinių registre.

19. Gimnazija priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą rekomenduojama sudaryti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

19.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

19.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

19.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokomas namie;

19.4. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių.

20. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami:

20.1. vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą;

20.2. vadovaujantis gimnazijos priimtais sprendimais dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo. Gimnazijos sprendimai dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo skelbiami gimnazijos internetinėje svetainėje;

20.3. pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo skalę. Jei vertinama ne pagal ją, numatomas įvertinimų konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę laikas, ne vėlesnis nei mokykloje nustatyto ugdymo laikotarpio, pavyzdžiui, trimestro, pusmečio pabaiga. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“, jeigu to nepageidauja mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai).

21. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime gimnazija dalyvauja savivaldybės vykdomosios institucijos arba gimnazijos direktoriaus sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

TREČIASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

22. Gimnazija, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, priima sprendimą dėl:

22.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa), įgyvendinimo. Programa integruojama į gamtamokslinių dalykų turinį (lytinio švietimo projektas ,,Būti vyru”, ,,Būti moterimi”) ir klasės valandėles.

22.2. Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, gimnazijoje įgyvendinamos per neformaliojo ugdymo programą;

22.3. sąlygų sudarymo kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Gimnazija integruoja prevencinę programą į dalyko (-ų) ugdymo turinį, įgyvendina per neformaliojo vaikų švietimo veiklas:

22.3.1. konfliktų prevencijos programa ,,Taiki mokykla”;

22.3.2. psichoaktyviųjų medžagų vartojimo prevencijos programa ,,Mokiniai – mokiniams”;

22.3.3. akcijos: ,,Pertrauka tyloje”, ,,Savaitė be patyčių”, ,,Obuolys vietoj cigaretės”, ,,Pirotechnikos pavojus”;

22.4. švietimo nacionalinio saugumo klausimais, informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo įgyvendinimo. Gimnazija numato tinkamiausius šių veiklų įgyvendinimo būdus ir metodus (skautų judėjimą, pilietiškumo pamokas, žmogaus saugą). Gimnazijos ugdymo plane gimnazija numato prioritetines veiklų sritis: ugdymo kokybės, nukreiptos į kiekvieno mokinio ameninę pažangą, gerinimas, efektyvi bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema, tautinės tapatybės bei patriotizmo ugdymas, Optimali, fiziškai ir psichologiškai saugi ugdymosi aplinka. Joms naudojama neformaliajam vaikų švietimui, mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;

22.5. galimybių sudarymo mokiniui kiekvieną dieną – ilgosios pertraukos (20 min.) skirtos užsiimti aktyvia veikla.

23. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) – gimnazijos ugdymo turinio dalis. Ji įgyvendinama atsižvelgiant į Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą dalykų turinį, mokinių amžių. Gimnazija priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo atskira tvarka.: šiai veiklai skiriama 30 pamokų nuosekliai per mokslo metus. Pažintinė kultūrinė veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę). Pavyzdžiui, 3 astronominių valandų trukmės ugdymo procesas muziejuje gali būti įskaitytas kaip atitinkamo dalyko 4 pamokos, kurių trukmė po 45 min.

24. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama 20 - 25 valandos (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys apskaitos lapuose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

25. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Vadovaujantis Higienos norma gimnazijoje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

26. Gimnazija vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

27. Gimnazija užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

28. Gimnazija užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:

28.1. atitiktų mokinio galias;

28.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėtų siekti numatytų mokymosi tikslų;

28.3. nebūtų skiriamos atostogoms;

28.4. nebūtų skiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti.

29. Gimnazijoje mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti skiriamų užduočių namuose dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų atlieka jas gimnazijos skaitykloje.

30. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius per savaitę. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę gali būti ir didesnis, nei numatyta, Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.

31. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikių konsultacijų (trumpesnių už pamokos trukmę) dažnumas priklauso nuo mokantis kylančio mokymosi poreikio išsiaiškinti neaiškumus. Jos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) konsultacijos organizuojamos per visą gimnazijos nustatytą mokymosi trukmės periodą (pavyzdžiui, trimestrą, pusmetį) ir įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

32. Mokinys, jeigu pageidauja, gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų:

32.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais nugalėtojas;

32.2. kurių mokosi formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitose) pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs);

32.3. kurių mokosi pagal kitas neformaliojo vaikų švietimo programas.

33. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu, kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas mokyklai pateikia mokinys ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki mokyklos sprendimu numatomos datos.

34. Gimnazija priima sprendimus dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų, o išimtiniais atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę.

35. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai gimnazijos sprendimu gali į gimnaziją atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai gimnazija informuoja tėvus.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

36. Mokymosi pagalba gimnazijoje teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač svarbi mokymosi pagalba mokiniui:

36.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;

36.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;

36.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;

36.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

36.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygmuo;

36.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygmens ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi;

37. Gimnazija užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.).

38. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

39. Gimnazijoje paskirti asmenys, atsakingi už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą ir mokymosi pagalbos teikimo organizavimą: direktoriaus pavaduotoja pradiniam ugdymui S. Šemis, direktoriaus pavaduotoja pagrindiniam ugdymui T. Širipo, direktoriaus pavaduotoja viduriniam ugdymui J. Aneičik.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

40. Gimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa):

40.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas). Gimnazija išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

40.2. informuoja Vilniaus miesto savivaldybės gimnazijos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją;

40.3. kartu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

40.4. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, prireikus pasitelkia mokinius savanorius;

40.5. sudaro mokinio mokymosi individualų planą, kuriame gali būti numatytas ir pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose, pavyzdžiui, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių;

40.6. numato preliminarią mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę, gimnazijos teikiamos pagalbos per individualias konsultacijas, mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų ir rūpintojų) įsipareigojimus. Adaptaciniu laikotarpiu stebima mokinių individuali pažanga ir jų pasiekimai nevertinami pažymiais. Užsitęsus mokinio adaptacijai ar iškilus sunkumų, susijusių su adaptacija, į adaptacijos procesų valdymą įtraukiama gimnazijos vaiko gerovės komisija;

40.7. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;

40.8. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, konsultuoja dėl jų pasirinkimo;

40.9. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais).

41. Jeigu mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, gimnazija gali organizuoti:

41.1. lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (individualiai arba grupėse), kartu užtikrindama, kad kitus dalykus (pavyzdžiui, menus, gamtos mokslus ir kt.) jis mokytųsi kartu su bendraamžiais;

41.2. intensyvų vien lietuvių kalbos mokymąsi iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau) ar trumpiau ir pagalbos pagal mokinio poreikius teikimą;

41.3. mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą;

SEPTINTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

42. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios mokymosi grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

43. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:

43.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

43.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;

43.3. kitiems dalykams mokyti, jei gimnazijai pakanka mokymo lėšų, pavyzdžiui, gamtos mokslų pamokoms, technologijų, kuriose atliekami eksperimentai ir vykdomi darbai.

44. Jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys, joje sudaromos laikinosios grupės:

44.1. užsienio kalboms;

44.2. lietuvių kalbai ir literatūrai gimnazijoje mokyti.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

45. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

46. Mokiniai namie mokomi savarankišku proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

47. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 12, 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus, per savaitę – 13, gimnazijos I–II klasėse – 555 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 15, gimnazijos III klasėje – 518, IV klasėje – 462 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 14 pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti gimnazijoje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

48. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Gimnazijos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama lietuvių kalba (iki 2 papildomų pamokų per savaitę). Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

49. 2019–2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais.

50. 2020–2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais.

51. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2019–2020 mokslo metais – 19, o 2020–2021 mokslo metais – 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.

Mokinių atostogos 2019–2020 mokslo metais:

Rudens	2019-10-28–2019-10-31
Žiemos (Kalėdų)	2019-12-23–2020-01-03
Žiemos	2020-02-17–2020-02-21
Pavasario (Velykų)	2020-04-14–2020-04-17

Mokinių atostogos 2020–2021 mokslo metais:

Rudens	2020-10-26–2020-10-30
Žiemos (Kalėdų)	2020-12-23–2021-01-05
Žiemos	2021-02-15–2021-02-19
Pavasario (Velykų)	2021-04-06–2021-04-09

Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui.

52. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei mokiniai į gimnaziją gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į gimnaziją mokiniams vykdomas. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), reikalavimus, ugdymo procesas koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

II SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

53. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas.

54. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys;

55. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.);

56. Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

56.1. Dorinis ugdymas:

56.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės;

56.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

56.2. Kalbinis ugdymas:

56.2.1. Lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jo mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos ugdymo programą.

56.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas:

56.2.2.1. skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

56.2.3. mokoma(si) integruotai:

56.2.3.1. į kitus mokomuosius dalykus integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai;

56.2.4. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, gimnazija sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skirdama pamokų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

56.2.5. Gimtosios(rusų) kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą.

56.2.6. Pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais.

56.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

56.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, dalis (viena ketvirtoji) dalykui skiriamo laiko vyks tyrinėjimams palankioje aplinkoje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.);

56.3.2. dalis (viena ketvirtoji) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama socialiniams gebėjimams ugdyti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

56.4. Matematinis ugdymas:

56.4.1. Organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

56.5. Fizinis ugdymas:

56.5.1. sudaromos sąlygos mokiniams lankyti 3 pamokas per savaitę;

56.5.2. šokio programa įgyvendinama, skiriant 35 pamokas per metus (1 per savaitę) iš fiziniam ugdymui dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

56.5.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:

56.5.3.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

57. 2019–2020 mokslo metai

57.1. Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per metus (savaitę):

Dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų Pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Gimtoji kalba ( rusų)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	980 (28)
Lietuvių kalba	175 (5)	140 (4)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Užsienio kalba (anglų)	0	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Matematika	140 (4)	175 (5)	140 (4)	175 (5)	630 (18 )
Pasaulio pažinimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Dailė ir technologijos	70 (2)	70 (2)	70 (2)	35 (1)	245 (7)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Fizinis ugdymas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	105 (3)	315 (9)
Šokiai	35(1)	35(1)	35(1)	0	105 (3)
Iš viso privalomų pamokų skaičius metams	910 ( 26 )	980 ( 28 )	980 ( 28 )	980 ( 28)	3850 ( 110)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	35 ( 1 )		70 ( 2 )		105 ( 3 )
Neformalusis švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

58. 2020–2021 mokslo metai

58.1. Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per metus (savaitę):

Dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų Pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Gimtoji kalba ( rusų)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	980 (28)
Lietuvių kalba	175 (5)	140 (4)	175 (5)	175 (5)	665 (19)
Užsienio kalba (anglų)	0	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Matematika	140 (4)	175 (5)	140 (4)	175 (5)	630 (18 )
Pasaulio pažinimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Dailė ir technologijos	70 (2)	70 (2)	70 (2)	35 (1)	245 (7]
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Fizinis ugdymas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Šokiai	35(1)	35(1)	35(1)	35(1)	140(4)
Iš viso privalomų pamokų skaičius metams	910 ( 26 )	980 ( 28 )	980 ( 28 )	980 ( 28)	3850 ( 110)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	35 ( 1 )		70 ( 2 )		105 ( 3 )
Neformalusis švietimas	140 (4)		140 (4)		280)

59. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams, pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokos, valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

60. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į gimnazijos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus).

61. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams.

62. Neformaliojo vaikų švietimo grupę sudaro 12-21 mokinių.

63. Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai (toliau – pažintinė veikla) per mokslo metus skiriama iki 15 dienų. Pažintinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ši veikla organizuojama ne tik gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir kt.;

64. Klasės dalijamos į grupes:

64.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką; mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

64.2. lietuvių kalbai mokyti klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių;

64.3. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių.

65. Gimnazija užtikrina, kad skiriamos užduotys į namus:

65. 1. atitktų mokinio galias;

65. 2. būtų naudingos tolesniam mokymuisi;

65. 3. nebūtų užduodamos atostogoms, savaitgaliui.

65.4. mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose, dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygos jas atlikti gimnazijoje VDM.

66. Gimnazija, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

67. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

68. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyse, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;

69. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n.p.“.

70. Mokiniams ir jų tėvams, neturintiems prieigos prie elektroninio dienyno, kas mėnesį atspausdinama su vertinimu susijusi informacija.

71. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

71.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“.

72. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 , ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941.

73. Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

74. Mokinių ugdymo namie organizavimas.

74.1. Mokinių, dėl ligos negalinčių mokytis gimnazijoje, mokymas namie organizuojamas pagal rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405.

75. Namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 315 metinių (9 savaitinės) pamokų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 385 metinės (11 savaitinių) pamokos. Gimnazijoje mokiniui kiekvienoje klasėje skiriama 70 papildomų pamokų per metus (2 per savaitę).

75.1. Gimnazija atsižvelgia į mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, gimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

76. Gimnazija įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba, kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, rusų gimtoji kalba, lietuvių kalba, pirmoji užsienio kalba (anglų), antroji užsienio kalba (vokiečių), matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, žmogaus sauga,ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas.

77. Gimnazija, formuodama gimnazijos pagrindinio ugdymo programos turinį, siūlo mokiniams rinktis:

77.1. dalyko modulius;

77.2. projektinį darbą;

77.3. pasirenkamuosius dalykus (antrąją užsienio kalba - vokiečių ).

78. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, gali:

78.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokyti skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

78.2. 9–10 ir gimnazijos I–II klasėse bendrą klasei skirtą pamokų skaičių tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant maksimalaus mokiniui skiriamo pamokų skaičiaus per dvejus mokslo metus. Gimnazija, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti, kad bus pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi rezultatai. Sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta.

79. Gimnazija nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje galima organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį (iki vieno mėnesio) stebima individuali pažanga, bet mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

ANTRASIS SKIRSNIS

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

80. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą renkamasi dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10, gimnazijos I–II klasėms).

81. Lietuvių kalba ir literatūra. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį:

81.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt.;

81.2. integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

82. Užsienio kalba.

82.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

82.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti pradedama kaip pasirenamojo dalyko nuo 8 klasės.

82.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojama I užsienio kalbos pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

82.4. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

82.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę.

82.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazija įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Gimnazija sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

82.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o gimnazija neturi tos kalbos mokytojo:

82.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos.

82.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

82.7. Gimnazijai priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (is):

82.7.1. pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ugdymo programą – ilgalaikį planą. Programą gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu;

82.7.2. dalyko arba užsienio kalbos pamokose, arba kaip dalyko modulis, skiriant pagal poreikį pamoką(-ų) iš ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti numatytų pamokų.

83. Gamtos mokslai.

83.1. Gimnazija užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

84. Technologijos.

84.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms.

84.2. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ar kt.)

84.3. Mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius renkasi kurią nors privalomą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų

84.4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, gimnazijos sukurtas, atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, gimnazijos ugdymo turinį.

85. Informacinės technologijos.

85.1. 7–8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai su kitais dalykais (kiti 50 procentų pamokų); 8 klasėje – priešingai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų). Gali būti integruojama, pavyzdžiui, su matematikos mokymu (pavyzdžiui, naudojimasis skaičiuokle sprendžiant statistikos uždavinius).

85.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, pamoką gali planuoti ir dalyko mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai.

85.3. gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Gimnazija siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.

86. Socialiniai mokslai.

86.1. Gimnazija, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, gimnazijos I–II klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti gali skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

86.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

86.3. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos, kurios nuolat sistemingai atskleidžiamos ir aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokios kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

87. Fizinis ugdymas.

87.1. Mokiniui, kuris:

87.1.1. 2019–2020 mokslo metais mokosi 5 ar 6 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų;

87.1.2. 2020–2021 mokslo metais mokosi 5, 6 ar 7 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų.

87.2. Sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms. Gimnazija užtikrina pasiūlos įvairovę ir organizuoja mokinių, lankančių šias programas, apskaitą.

87.3. Organizuojant fizinio ugdymo pamokas sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pavyzdžiui, 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Klasė gali būti dalijama į grupes.

87.4. Gimnazija numato, kaip organizuos ugdymą specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams:

87.4.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę, nuo 2019–2020 mokslo metų 5 ir 6 klasės mokiniams skiriamos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, o nuo 2020–2021 mokslo metų 3 fizinio ugdymo pamokos skiriamos ir 7 klasės mokiniams;

87.4.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

87.4.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje.

87.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

87.6. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

88. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdienių mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę:

2019-2021 m.m.

Klasė Ugdymo sritys ir dalykai	5		6	7	8		Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė)	9 / gimnazijos I klasė	10 / gimnazijos II klasė			Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba)	74 (1;1)			74 (1;1)			148(4)	74 (1;1)				222(6)
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	370 (5;5)			370 (5;5)			740(20)	333 ( 5;4)				1 073(29)
Gimtoji kalba (rusų)	370 (5;5)			370 (5;5)			740(20)	296 (4;4)				1 036(28)
Užsienio kalba (1-oji,anglų)	222 (3;3)			222 (3;3)			444(12)	222 (3;3)				666(18)

Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	296 (4;4)			296 (4;4)			592(16)	259 ( 3;4)				851(23)
Informacinės technologijos	74 (1;1)			37 (0,5;0,5)			111(3)	74 (1;1)				185(5)
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	148 (2;2)			–			148(4)	–				148(4)
Biologija	–			111 (2;1)			111(3)	111 (2;1)				222(6)
Chemija	–			74 (0;2)			74(2)	148 (2;2)				222(6)
Fizika	-			111(1;2)			111(3)	148 (2;2)				259
Socialinis ugdymas
Istorija	148 (2;2)			148 (2;2)			296(8)	148 (2;2)				444(12)
Pilietiškumo pagrindai	–			–			–	74 (1;1)				74(2)
Socialinė-pilietinė veikla	20			20			40	20				60
Geografija	74 (0;2)			148 (2;2)			222(6)	111 (2;1)				333(9)
Ekonomika ir verslumas	–			–			–	37(0;1)				37(1)
Meninis ugdymas
Dailė	74 (1;1)			74 (1;1)			148(4)	74 (1;1)				222(6)
Muzika	74 (1;1)			74 (1;1)			148(4)	74 (1;1)				222(6)
Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga
Technologijos (...)	148 (2;2)			111 (2;1)			259(7)	92,5 (1;1,5)				351,5(9,5)
Fizinis ugdymas	2019-2021 222; (3;3)			2019-2020 148 (2;2) 2020-2021 185 (3;2)			370(10) 407(11)	2019-2021 148 (2;2)				518(14) 555(15)
Žmogaus sauga	37 (0;1)			37 (0,5;0,5)			74(2)	18,5(0;0,5)				92,5(2,5)
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	30	33		2019-2020 32 2020-2021 33		33		33		33	194 195
Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla
Pasirenkamieji dalykai:Užsienio kalba (2-oji,vokiečių)				37 (0;2)		37(2)	259(8)	222 (3;3)			259(8)
Matematikos modulis moiniams ugdymo poreikams tenkinti.	37(1; 0)			37(1; 0)			74(2)	37(1; 0)			111(3)
Pagilintas lietuvių kalbos modulis.										37(0; 1)	37(1)
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per 2019–2020 mokslo metus	1 110	1 221		1 184		1221		1 221		1 221	7178
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per 2020–2021 mokslo metus	1 110	1221		1221		1221		1 221		1 221	7215
	5–8 klasėse							9–10, gimnazijos I, II klasėse
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	444 (12)						444 (12)	370 (10)			814 (22)
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259 (7)						259 (7)	185 (5)			444 (12)

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

89. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai.

89.1. Gimnazija įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro šios sritys: dorinis ugdymas: (etika, katalikų tikyba; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, rusų gimtoji kalba, užsienio kalbos (anglų, vokiečių); matematika; gamtamokslinis ugdymas: biologija, chemija, fizika; socialinis ugdymas: istorija, geografija, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, muzika, informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas.

89.2. Vidurinio ugdymo turinį sudaro:

89.2.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkamieji dalykai pavyzdžiui, dalykų moduliai, dalykai, brandos darbas;

89.2.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai.

90. Gimnazija nustato mokinio individualaus ugdymo plano struktūrą ir keitimo tvarką. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, gimnazijos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo III ar IV gimnazijos klasėje rengimo ir kartu su mokytojais, padedant tėvams (globėjams, rūpintojams), pasirengia individualų ugdymo planą.

91. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

92. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

93. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrina galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlyti keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

94. Gimnazija užtikrina, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 9 pamokos, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 32 savaitinės pamokos. Didinant pamokų skaičių per savaitę, privalu laikytis Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną.

95. Gimnazija sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei ir skatina mokinius jomis užsiimti. Mokykla padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir (ar) darbinę veiklą, karjerą.

96. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus dešimtuoju skirsniu „Mokymo namie organizavimas“.

97. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į kitų dalykų ugdymo turinį.

98. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių fizinis ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 76.4, 76.6 papunkčiais.

99. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus:

Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Tikyba		70(1;1)	-
Etika		70(1;1)	-
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	385	385(6;5)	455(7;6)
Gimtoji kalba (rusų)	280	280 (4;4)	350(5;5)
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (angų)	210	210(3;3)	210(3;3)
II –oji užsienio kalba (vokiečių)	210	210(3;3)	210(3;3)
Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Socialinis ugdymas	140
Istorija		140(2;2)	210(3;3)
Geografija		140(2;2)	210(3;3)
Matematika	210	210(3;3)	315(4;5)
Informacinės technologijos		70(1;1)	140(2;2)
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija		140(2;2)	210(3;3)
Fizika		140(2;2)	245(4;3)
Chemija		140(2;2)	210(3;3)
Meninis ugdymas ir technologijos	140
Dailė		140(2;2)	210(3;3)
Menų pažinimas		140(2;2)	210(3;3)
Kompiuterinės muzikos technologijos		140(2;2)	210(3;3)
Grafinis dizainas		140(2;2)	210(3;3)
Fotografija		140(2;2)	210(3;3)
Filmų kūrimas		140(2;2)	210(3;3)
Technologijos (kryptys):
Turizmas ir mityba		140(2;2)	210(3;3)
Statyba ir medžio apdirbimas		140(2;2)	210(3;3)
Tekstilė ir apranga		140(2;2)	210(3;3)
Taikomasis menas, amatai ir dizainas		140(2;2)	210(3;3)
Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba		140(2;2)	210(3;3)
Fizinis ugdymas	140–210 (4–6)	140(2;2)	210(3;3)
Pasirinkta sporto šaka		140(2;2)	210(3;3)

Žmogaus sauga ( integruojama į ugdymo turinį);	17,5	17, 5 (0, 5; 0)	17, 5 (0, 5;0)
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla
Brandos darbas	17,5–37
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		Iki 22	Iki 22
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus	Po 31, 5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę. 1165, 5 – III gimnazijos klasėje; 1039,5 – IV gimnazijos klasėje.
Neformalusis švietimas (valandų skaičius) klasei	210 valandų
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	840 pamokų dvejiems mokslo metams
Maksimalus pamokų skaičius klasei mokyklose – 3780 pamokų per mokslo metus (54 pamokos per savaitę). Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); IV gimnazijos klasei – 1702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų.

Gimnazijos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

100. Gimnazija, rengdama mokyklos ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, trukdančias teikti būtiną mokymosi ir švietimo pagalbą, pritaikyti mokymosi aplinką.

101. Gimnazija, formuodama gimnazijos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama, įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:

101.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

101.2. formaliojo švietimo programą;

101.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

101.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

102. Gimnazija, rengdama ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 ar 97–100 punktuose nurodytu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

102.1. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą;

102.2. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;

102.3. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

102.4. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokiniui, turinčiam Bendrųjų ugdymo planų 98.6 papunktyje išvardytų sutrikimų;

102.5 besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

102.6. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

102.7. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių kalbai mokyti;

102.8. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

102.9. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus). Vietoj Bendrųjų ugdymo planų 98.6–98.12 papunkčiuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.

103. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas.

104. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

105. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.

106. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

107. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, arba mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama gimnazijoje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.Vertinimo būdus renkasi gimnazija (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

108. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

109. Gimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis.

110. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

110.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

110.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

110.3. specialiųjų pratybų forma: individualiai, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas.

111. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

112. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja gimnazija pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

113. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie gimnazija skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77, 93 punktais, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, papildomai skirti 37– 74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti.

114. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus:

114.1. iki 74 pamokų per metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.