STOP WAR!

DĖL TRAUMOJANČIOS SITUACIJOS, SUSIJUOSIOS SU ĮVYKIAIS UKRAINOJE

 Gerbiami mokyklų bendruomenių nariai,

Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje daugeliui iš mūsų, ypač vaikams, kyla su tuo susijusių  sunkių minčių, stiprių jausmų – nerimo, baimės, pykčio, nesaugumo. Kalbėti šia tema dažnam skausminga ir sunku.   Nuo mūsų, suaugusiųjų reakcijų ir elgesio priklauso vaikų emocinė savijauta, saugumo jausmas, todėl labai svarbu kalbėti su vaikais šia tema, tinkamai atsakyti į jiems kylančius klausimus.

Kalbant su vaikais svarbu laikytis šių principų:

išlikti ramiam;

pripažinti faktus, kad karo veiksmai prasidėjo;

pateikti apie įvykius tik patikimą informaciją, nesiekiant jos sustiprinti dar labiau gąsdinančiais vaizdais ar pasakojimais;

atsakyti į vaikų klausimus kiek galima aiškiau, atsižvelgiant į jų amžių;

pasidalinti savo jausmais ir padėti vaikams suprasti ir įvardinti jų pačių jausmus.

Patys laikykitės įprasto gyvenimo ritmo ir padėkite vaikams išlaikyti kasdienę rutiną.

Jeigu jaučiate, kad sunku padėti vaikui ir susitvarkyti su savo jausmais, galite kreiptis konsultacijai  į Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologus tel. (85) 2650908, darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (pietų pertrauka 12.00-12.45 val.).

Irina Blažienė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotoja pedagoginiam psichologiniam darbui

 

изображение_2022-02-28_182014.png

 

INFORMACIJA ŽINIASKLAIDAI

2022 m. vasario 24 d.

 

Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje?

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.

  1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.
  1. Ribokite informacijos srautą. Pasitenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.
  1. Apgalvokite, kaip pateiksite informacijos. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.
  1. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.
  1. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs.
  1. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta, tai kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius.
  1. Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, gali atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“.
  1. Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.
  1. Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.
  1. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėm Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.
  1. Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į jo pasikeitusį elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.

- - -

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

 

- - -

 

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė

Mob. tel. 8 618 84879

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MODERNIZAVIMAS

Patyčių dėžutė

Mano dienynas

Facebook

Apklausa

Vilniaus ,,Žaros" gimnazija

Vilniaus Žaros gimnazija 
Įmonės kodas 190007910

Adresas: Karklėnų g. 13, Vilnius, LT-11223
Tel. (8-5) 2674714 (direktorius, raštinė)
El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.